Barokiniai perlai savo neįprastomis formomis ir mistiniu spindesiu jau daugelį šimtmečių žavi juvelyrus, karališkąsias šeimas ir kolekcininkus. Nuo Renesanso laikų jie buvo naudojami išskirtiniuose papuošaluose, o garsiausias iš jų – „La Peregrina“ – savo istorija apipynė Ispanijos dvarus, Napoleono palikuonis ir net Holivudo legendą Elizabeth Taylor.
Netobulas grožis: barokinių perlų triumfas
Sąvoka „barokas“ pirmą kartą susieta su perlais XVI amžiuje, Renesanso laikotarpiu. Pats žodis kilęs iš portugališko termino „barroco“, kuris reiškia netaisyklingas. Tuo metu juvelyrai šiuo žodžiu vadino neidealiai apvalius ar simetriškus perlus.
Barokiniai perlai tapo itin populiarūs Renesanso epochoje, kai juvelyrai pradėjo vertinti natūralias, netaisyklingas formas. Menininkai perlus integruodavo į sudėtingus kūrinius, dažnai išnaudodami jų unikalius linkius, perteikdami figūras, gyvūnus ar dekoratyvinius motyvus. Vienas žinomiausių pavyzdžių – XVI a. kūrinys „The Canning Jewel“, kuriame didelis barokinis perlas atstoja mermeno liemenį.
„La Peregrina“ atradimo legenda ir pirmieji šeimininkai
Vienas garsiausių barokinių perlų „La Peregrina“ buvo atrastas prie Panamos krantų XVI a. viduryje, o jo istorija, peržengusi kelis šimtmečius, buvo apipinta paslaptimis ir legendomis. Viena iš jų pasakoja, kad 1513 m. perlą rado vergas, kuriam už tai suteikta laisvė, o rastas lobis atiduotas kolonijos administratoriui Don Pedro de Temezui, kuris nuplukdė perlą į Ispaniją ir jį padovanojo būsimajam karaliui Philipui II. Greitai La Peregrina atiteko Anglijos karalienei Marijai I – Philipas II padovanojo jai perlą kaip vestuvinę dovaną. 1554 m. Antonio Mor tapytame Marijos I portrete matoma karalienė Marija I pasidabinusi perlu kaip pakabuku, prie brangakmeniais puoštos segės.
Po Marijos I mirties, 1558 m. karalienė Elžbieta I grąžino „La Peregrina“ perlą Ispanijai, kur jis 250 metų išliko karališkosios giminės brangakmeniu, dabindamas Ispanijos karalienes svarbių renginių bei puotų metu.
Tuo metu, neįprastos kriaušės formos perlas buvo vienas didžiausių kada nors atrastų – pradinė jo masė buvo 55,95 karatai arba 11,2 gramo, o matmenys iki pragręžimo siekė apie 17,5 mm x 25,5 mm.
Kaip „La Peregrina“ tapo legendiniu perlu?
Likęs Ispanijos karališkosios giminės nuosavybe, perlas buvo dėvimas karalienės Margaret, Ispanijos karaliaus Philipo III žmonos, bei vėliau Ispanijos ir Portugalijos karaliaus Philipo IV žmonų karalienių Izabelės bei Marianos. Pastaroji, 1696 m. gegužės 16 d., Madride vykstant visiškam Mėnulio užtemimui, paslaptingai mirė. Kartu su ja iš istorijos akiračio ilgam pradingo ir „La Peregrina“ perlas.
Apie perlą vėl išgirsta tik 1813 m., kai pralaimėjęs Žozefas Bonapartas pabėgo iš Ispanijos, išsiveždamas ir jį su kitomis karališkomis brangenybėmis. 1815 m., žlugus Napoleonui, brolis Žozefas persikėlė gyventi į JAV, o po jo mirties 1844 m. perlas atiteko sūnėnui Napoleonui III. Būdamas tremtyje Anglijoje, Napoleonas III jį pardavė lordui Džeimsui Hamiltonui, kuris perlui suteikė dabar visiems gerai žinomą vardą „La Peregrina“.
Karališkas perlas Holivudo meilės istorijoje
Hamiltonų šeimai „La Peregrina“ priklausė iki 1969 m., kuomet perlas buvo parduotas aukcione „Sotheby's“ Londone. Aktorė Elizabeth Taylor Valentino dienos proga gavo išskirtinę dovaną – jos vyras Richardas Burtonas, sužavėtas perlo istorijos ir grožio, įsigijo jį už 37 000 JAV dolerių.
Padovanotas „La Peregrina“ iš pradžių buvo kaip pakabukas ant perlų vėrinio, tačiau Elizabeth nusprendė atnaujinti papuošalą, prašydama Cartier sukurti išskirtinį dirbinį, papuoštą perlais, rubinais bei deimantais. Naujasis dizainas buvo įkvėptas karalienės Marijos I paveikslo.
